Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) įkurta 1989 m. vasario 18 d.
Tačiau sportinių šokių – anuomet vadintų “baliniais”, o dar vėliau “pramoginiais” – užuomazgos Lietuvoje siekia tarpukarį. Pirmasis balinių šokių konkursas Lietuvoje surengtas 1935 m. Vincento Mintaučkio šokių mokykloje Kaune, o 1939 m. Lietuvos atstovai dalyvavo Europos čempionate. Tiesa, žinios apie tai, kaip jiems sekėsi, neišliko.
Deja, vėliau Antrasis pasaulinis karas nutraukė balinių šokių vystymąsi ir tik 1956 m. mūsų šalies šokio entuziastai vėl pradeda domėtis šokiais, keistis patirtimi su Pabaltijo šalių šokėjais. 1958 m. Vilniuje surengiami šokių kursai ir kursantai susiburia į pirmąjį balinių šokių klubą. 1960 m. šokių kursai suburiami Kaune, o dar po vienerių metų surengiami ir pirmieji seminarai.
1961 m. į seminarą Kaune susirenka ne tik Vilniaus ir Kauno mokytojai ir šokėjai, bet semtis žinių atvyksta žmonės iš Biržų, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Plungės, Raseinių, Šiaulių, Šilutės, Ukmergės, Vievio.
1962 m. baliniai šokiai tampa pramoginiais šokiais. Ši sąvoka įtvirtinta Algimanto Astiko parengtoje metodinėje medžiagoje “Pramoginiai šokiai” (pagal Aleks’o Moore’o šokių technikos vadovėlį “Technique of Ballroom Dancing”).
Septintajame XX amžiaus dešimtmetyje Lietuvoje daugėja pramoginiais šokiais besidominčių žmonių: kuriasi šokių klubai, visoje šalyje rengiami seminarai, pradedami mokyti teisėjai ir vyksta pirmieji konkursai.
1964 m. Vilniuje įvyksta pirmasis po karo nacionalinis šalies čempionatas, tuomet vadintas pirmenybėmis. Jame teisėjavę Estijos vertintojai pirmaisiais šalies čempionais išrenka Jūratę ir Česlovą Norvaišas.
1965 m. Kaune surengiamas pirmasis tarptautinis konkursas, kurį iniciuoja Tomas Petreikis ir Česlovas Norvaiša – būsimoji “Gintarinė pora”. Dar tais pačiais metais poros iš Lietuvos išvyksta į tarptautinį šokių seminarą Lenkijoje, o visos šalies Dainų šventėje šoka net 304 pramoginių šokių poros iš 38 klubų.
Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose pramoginiai šokiai sparčiai populiarėja, mokytis šokti pradeda ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, o mūsų šalyje nelieka žmonių, kurie nebūtų girdėję J. ir Č. Norvaišų, Skaistės ir Romaldo Idzelevičių, Dalios ir Vido Kamaičių vardų. 1980 m. Dainų šventėje dalyvauja jau daugiau kaip 1200 pramoginių šokių šokėjų.
1988 m. šokių mokytojai savo susirinkime nutaria, jog šokiai tampa sportu ir taip suformuoja sportinių šokių sąvoką Lietuvoje. Negana to, susirinkimo metu nutariama įkurti visus Lietuvos šokėjus vienijančią organizaciją.
1989 m. vasario 18 d. įkuriama Lietuvos sportinių šokių federacija. 1991 m. ji tampa Tarptautinės sportinių šokių federacijos (IDSF – nuo 2011 m. vadinamos Pasaulio sportinių šokių federacija WDSF) nare.
1996 m. Lietuvoje surengtas pirmasis IDSF pasaulio čempionatas – Lotynų Amerikos šokių ansamblių. Jame legendinė “Žuvėdros” komanda iškovojo vicečempionų titulą.
Dar po metų – 1995 m. – Tarptautinis olimpinis komitetas pripažįsta IDSF, o LSŠF tampa LTOK pripažinta sporto federacija.
Nuo 1997 m. iki pat šių dienų Lietuvos šokėjai parveža medalius iš pasaulio ir Europos čempionatų. Pasaulio čempionatų auksas jau laimėtas 15 kartų, o Europos čempionatų – 7 kartus. Ansamblis “Žuvėdra” 7 kartus tapo pasaulio čempionais ir 9 kartus – Europos čempionais.
Jau kuris laikas LSŠF plėtra planuojama pagal skėtinės organizacijos principus. Kaip LSŠF padaliniai pradėjo veikti lyga “Šokiai visiems”, Breiko ir Hiphopo lygos – propaguojančios kitus šokio žanrus.
2018 m. LSŠF įsteigta Breiko lyga prižiūri ir kuruoja breiko sportininkus, kurie turės galimybę tapti 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių dalyviais – pirmą kartą olimpinių žaidynių istorijoje startuos sportinių šokių atstovai.
Informacija parengta pagal D. Marcišauskienės knygą “Sportiniai šokiai Lietuvoje. Balinių, pramoginių ir sportinių šokių istorijos.”