Pirmąją pavasario dieną Vilniuje, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, baigėsi 26-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Tai didžiausias knygų renginys Baltijos šalyse, kasmet suburiantis literatūros, kultūros ir meno bendruomenę. Šių metų mugėje apsilankė apie 55 tūkst. lankytojų, o tarp gausybės renginių savo vietą joje rado ir sportinių šokių istorija. Kovo 1 dieną mugėje pristatyta Onos Skaistutės Idzelevičienės ir Romaldo Idzelevičiaus knyga „Skrydis. Gyvenimas ant Žuvėdros sparnų“, pasakojanti apie legendinio Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ kelią, jo žmones ir pasiekimus.
Apie šios knygos reikšmę sportinių šokių bendruomenei kalbėjomės su trenere Daina Bertuliene, kuri pati su „Žuvėdros“ kolektyvu susijusi nuo pat vaikystės.
Ką Jums, kaip trenerei, reiškia tokie sporto ir kultūros renginiai?
– Man, kaip trenerei, tokie renginiai yra labai svarbūs, nes jie leidžia pažvelgti į šokį plačiau – ne tik kaip į sportą ar varžybas, bet ir kaip į kultūros bei bendruomenės dalį. Čia susitinka skirtingos kartos, dalijamasi patirtimi, prisimenamas nueitas kelias ir įkvepiama jaunąją kartą.
Pedagogine prasme tai labai svarbi ugdymo dalis. Jauni sportininkai pamato, kad šokis nėra vien technika ar rezultatas – tai disciplina, vertybės, pagarba mokytojams ir komandai. Kaip sakoma knygoje, šokis ugdo garbės suvokimą ir pajautimą, o tai labai svarbi gyvenimo pamoka.
Aš pati „Žuvėdroje“ esu nuo septynerių metų, todėl tokiuose renginiuose ypač pajuntu tęstinumą. Tai priminimas, kad „Žuvėdra“ ne tik buvo – ji yra ir bus, o mūsų darbas šiandien kuria jos skrydį rytoj.
Kokią žinutę iš šios knygos galėtų pasiimti jaunieji sportininkai?
– Ši knyga aiškiai parodo, kad dideli pasiekimai gimsta iš ilgo ir nuoseklaus darbo. Už kiekvienos pergalės slypi daugybė repeticijų, kelionių, emocijų ir kartais net abejonių. Knygoje pabrėžiama, kad sportiniai šokiai – tai menas, reikalaujantis talento ir didelio fizinio darbo. Norint pasiekti rezultatų, reikia nuolat treniruotis ir išlaikyti sportinę formą. Tačiau labai svarbi žinutė yra ir komanda. Kaip rašoma knygoje:
„Komandoje dvidešimt žmonių. Visi jie skirtingi, kiekvienas su savo talentais ir savo problemomis. Bet kai varžybose girdi kartojamą Lietuvos vardą ir skamba himnas – supranti, kad dėl to verta negailėti savęs.“
Jaunam sportininkui tai svarbi pamoka – tikėti savo komanda, būti atsakingam vienas už kitą ir suprasti, kad atstovauji ne tik sau, bet ir savo miestui bei šaliai.
Kodėl svarbu apie sportą kalbėti ir už varžybų ribų?
– Sportas yra daug daugiau nei rezultatai ar medaliai. Už jų slypi šokėjų, tėvų ir vadovų kasdienis gyvenimas, bendruomenė ir vertybės, kurios mus jungia. Ne veltui sakoma, kad „Žuvėdra“ jungia ne tik kartas, bet ir šeimas. Knygoje taip pat kalbama apie šokio poveikį žmogui – jis padeda geriau pažinti save, išlaisvinti emocijas, stiprina pasitikėjimą savimi. Šokis ugdo laikyseną, bendravimą ir pagarbą kitiems. Yra labai graži knygos mintis:
„Dabar, kai gatvėje matau praeinančius žmones, vis dar galiu pasakyti, kuris yra ar buvo šokėjas – grakšti laikysena, lengvas žingsnis, veido išraiška nerodo pasaulinio sielvarto.“
Tai parodo, kad šokis žmogų lydi visą gyvenimą – formuoja laikyseną, charakterį ir vidinę kultūrą. Tokiose bendruomenėse aiškiai pajunti, kad esame viena didelė šokio šeima.
Knygos „Skrydis. Gyvenimas ant Žuvėdros sparnų“ pristatymas tapo ne tik literatūriniu, bet ir bendruomenišku renginiu, priminusiu sportinių šokių istoriją bei žmones, kurie ją kūrė ir tebekuria šiandien.
