Tęsiame rubriką „Už šokių aikštelės“, kurioje kiekvieną savaitę kalbiname žmones, gyvenančius šokiu. Šia rubrika siekiame parodyti, kad šokiai yra puikus būdas būti fiziškai aktyviems. Kiekvienas pašnekovas atskleidžia savo patirtis ir plačiau supažindina su šokių sporto kultūra.
Šį kartą kalbamės su Breiko lygos direktoriumi Dariumi Marcinkumi, kuris breiką atrado dar paauglystėje ir nuo tada jam atidavė didžiąją gyvenimo dalį. Jis pasakoja apie savo kelią į breiko kultūrą, šio sporto augimą Lietuvoje, iššūkius organizuojant renginius ir tai, kodėl breikas gali tapti puikiu pasirinkimu bet kam, norinčiam pradėti judėti.
Kaip atrodė jūsų kelias į breiko bendruomenę ir kas paskatino imtis lyderio vaidmens šioje sporto šakoje?
– Breiką įsimylėjau iš pirmo karto. Buvau šešiolikos — pabandžiau, ir viskas, „užkabino“. Nuo tada didžiąją savo gyvenimo dalį šoku. Esu bandęs ir kitus gatvės šokius, bet breikas visada liko pirmoji meilė. Man tai nebuvo tik žingsniai ar triukai — tai buvo būdas pasakyti, kas aš esu, kartu su komanda, su kuria mane sieja artimas ryšys iki šiol, su kuria treniravausi, keliavau ir augau. Mes bandėme įveikti savo ribas ir žmonių nusistatymą breiko atžvilgiu. Tuomet jis dar buvo laikomas keistu dalyku, ir tikrai nebuvo labai „kieta“ jį šokti. Dabar breikas jau olimpinė sporto šaka, ir aš dėl to jaučiu didelį pasididžiavimą. Breikas man padėjo nepasiklysti — per šokį kūriausi savo tapatybę ir stiprinau charakterį. Supratau, kiek sunkiai reikia dirbti, jei nori kažko pasiekti. Kadangi pradėjau mokytis be mokytojų, labai aiškiai jutau, kad trūksta vietos, kur vaikai galėtų mokytis breiko. Iš to ir kilo idėja kurti studiją ir mokyti vaikus. Vėliau atsirado didesni iššūkiai — renginiai, projektai, bendruomenės telkimas. Supratau, kad mano patirtis leidžia būti lyderiu, o bendruomenės palaikymas suteikė drąsos. Todėl tiesiog pasakiau sau: jeigu galiu — vadinasi, ir darau.
Lietuvoje breikas sparčiai auga. Kas labiausiai prisidėjo prie šios pažangos?
– Taip, breikas Lietuvoje auga. Gal ne taip greitai kaip prieš kelis dešimtmečius, bet augimas tikrai jaučiasi. Labiausiai, mano manymu, prie to prisideda bendruomenės lyderiai — žmonės, kurie moko breiko, organizuoja renginius, dirba su vaikais, skatina juos pasilikti šiame kelyje. Taip pat ir šokėjai, kurie garsina Lietuvą įvairiuose pasaulio kampeliuose. Kiekviename mieste yra mokytojų, kurie tarsi pionieriai — jie laiko breiką gyvą ir kuria erdvę jaunimui. Labai svarbūs yra ir patys vaikai bei jauni šokėjai — tarp jų atsiranda autoritetų, kurie įkvepia kitus, net jei dar tik patys auga. Didelis potencialas slypi regionuose — ten jaučiasi susidomėjimas, bet trūksta mokytojų, kurie norėtų ir galėtų ten dirbti. Prie augimo prisidėjo ir tai, kad breikas tapo olimpine sporto šaka — buvo Paryžiaus olimpinėse žaidynėse. Taip pat — Breiko lyga, kuri padeda organizuoti stovyklas, turnyrus, projektus, siekia būti matoma ir kaip įmanoma kuruoja breiko pasaulį, nors jis iš esmės labai organiškas ir savarankiškas.
Kokias savybes šiandien turi turėti sportininkas, siekiantis aukščiausio lygio breike — tiek fiziškai, tiek psichologiškai?
– Aš nemanau, kad yra vienas receptas, kaip „pagaminti“ tobulą breiko šokėją. Bet yra savybės, kurios labai padeda. Psichologiškai reikalinga drąsa, užsispyrimas, disciplina ir noras įveikti save. Labai svarbu mylėti patį breiką — ne tik pergales, bet ir visą kelionę: treniruotes, klaidas, mažus žingsnius į priekį. Darbas negarantuoja medalių, todėl pats procesas turi teikti džiaugsmą. Labai svarbu mokėti mokytis iš pralaimėjimų. Neužtenka tik nugalėti — reikia mokėti pralaimėti taip, kad tai augintų, o ne palaužtų. Pagarba varžovui breike privaloma: mes kovojame, bet kartu vienas kitą gerbiame. Šiandienos breiko lygis yra kosminis. Kad jį pasiektum, neužtenka atiduoti 99 procentų — dažnai reikia 110, ir vis tiek nėra garantijos, kad būsi čempionas. Todėl tikras stiprumas — ne tik titulai, bet ir pasiryžimas eiti šia sunkia, bet labai gražia kelione.
Kokie didžiausi iššūkiai kyla organizuojant breiko varžybas ir užtikrinant profesionalią sportininkų atranką?
– Didžiausi iššūkiai — finansavimas, gera komanda ir patikimi partneriai. Kad sukurtum stiprų renginį, reikia ne tik idėjos, bet ir žmonių, kurie ja tiki ir prisideda realiu darbu. Labai svarbu rasti partnerius, kurie mato breiko vertę ir nori prisidėti ne tik logotipu, bet ir realia pagalba. Kitas iššūkis — planavimas. Pasaulyje breiko renginių tvarkaraštis labai intensyvus, todėl reikia žinoti, kada vyksta kiti turnyrai, kad galėtų atvykti aukšto lygio šokėjai ir teisėjai. Noriu, kad kiekvienas renginys būtų profesionalus — kad dalyvis ir žiūrovas išėję sakytų: „Noriu čia sugrįžti.“ Renkat geriausius šokėjus, svarbiausia pasirūpinti, kad jie galėtų šokti iš visos širdies ir žinotų aiškias taisykles, kurioms gali ruoštis.
Koks jums yra įdomiausias breiko renginys metuose?
– Man asmeniškai įdomiausias ir svarbiausias breiko renginys — „Sun City Battles“ Lietuvoje. Tai ne tik varžybos, bet ir didžiausias mano iššūkis, nes esu vienas pagrindinių jų organizatorių. Turiu ambicingą tikslą: noriu, kad „Sun City Battles“ būtų pasaulinio lygio renginys, nenusileidžiantis didžiausiems turnyrams Europoje ar pasaulyje. Iš renginių, kuriuos stebiu ir kurie įkvepia, labiausiai įsiminė „Outbreak Europe“ ir „Red Bull BC One“ finalai. Ten jaučiasi aukštas lygis, stipri atmosfera ir vienybė. Matytas profesionalumas ir užmegzti kontaktai padeda augti ir man, ir visai Lietuvos breiko bendruomenei.
Ką norėtumėte, kad visuomenė geriau suprastų apie breiko kultūrą ir sportinę pusę?
– Labai norėčiau, kad jaunimas breiką matytų ne tik kaip sportą. Dabar daug kas pamato tik varžybas, kovas, rezultatus, bet nemato kultūros pusės. Breikas turi istoriją, vertybes ir tradicijas. Noriu, kad šokėjai jaustų, kad jie yra kultūros dalis, o ne tik sportininkai. Man svarbu, kad visi — mokytojai, mokiniai, organizatoriai — jaustų, jog esame viena bendruomenė. Kad mokėtume džiaugtis ne tik savo pasirodymu, bet ir kitų sėkme. Šioje kultūroje mes esame ir mokytojai, ir mokiniai, ir motyvuotojai vienu metu. Visi kartu auginame breiką ir jo vertę visuomenėje.
Kuo tai išskirtinė sporto šaka?
– Breikas man yra vieta, kur susitinka sportas, muzika, teatras ir menas. Tai vienas nuostabiausių šokių, kuriuos esu šokęs. Čia gali būti savimi ir kartu privalai kurti — ieškoti savo stiliaus, savo istorijos, savo jausmo. Tai suteikia didelę laisvę ir džiaugsmą. Breike kiekvienas gali rasti savo kelią: vienas myli toprock, kitas — footwork, trečias gyvena power judesiais ar freeze’ais. Nėra vieno teisingo varianto — svarbiausia, kad tai būtum tu. Breiko bendruomenė palaikanti ir ambicinga. Tai sporto šaka, kuri augina ne tik kūną, bet ir vidų.
Kodėl, jūsų manymu, breikas yra gera sporto šaka išbandyti naujiems žmonėms?
– Breikas yra labai atviras ir prieinamas. Nereikia brangios įrangos — tik noro, muzikos ir šiek tiek vietos. Jis tinka skirtingiems žmonėms: droviems, aktyviems, vaikams, suaugusiems. Breikas padeda išlaisvinti save, atsikratyti baimės, sustiprinti pasitikėjimą savimi. Treniruotės smagios — daug judesio, muzikos, juoko, nuolat kažkas naujo. Dėl to breikas puikus pasirinkimas kiekvienam, kuris nori judėti, augti ir gerai praleisti laiką.
Dėkojame mūsų svečiui už įdomų pokalbį!
