Pristatome dar vieną rubrikos „Už šokių aikštelės“ pokalbį, kuriame siekiame visuomenei atskleisti sportinių šokių kasdienybę, šio sporto kultūrą ir tai, kaip šokėjų patirtys gali įkvėpti daugiau judėti bei išbandyti šokius kaip fizinio aktyvumo formą.
Šį kartą kalbiname sportinių šokių duetą Marių Ilčiuką ir Domilę Šemeškevičiūtę, kurių bendras kelias prasidėjo natūraliai, o šiandien jie tvirtai žengia profesionalaus sporto kryptimi ir atstovauja Lietuvai aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose. Neseniai pora dalyvavo „Grand Slam“ finale Šanchajuje, kur turėjo įdomią patirtį.
Apie jų kelią, rutiną, emocijas ir patarimus pradedantiesiems pasakojama šiame interviu.
Kaip susiformavo jūsų šokių duetas ir bendri sportiniai tikslai?
– Mūsų duetas susiformavo gana natūraliai, nors iš pradžių galimybių atrodė nedaug. Domilei kurį laiką nepavyko rasti partnerio, todėl kilo minčių net nebetęsti šokių. Tuo metu Marius baigė bendradarbiavimą su savo tuometine partnere, ir nusprendėme pasibandyti šokti kartu.
Mus suvienijo ilgametė patirtis, panašus požiūris į sportą ir tai, kad abu jau buvome pasiekę aukštą lygį su ankstesniais partneriais. Iš panašių sportinių aplinkų atėję šokėjai greitai randa bendrą kryptį, todėl tikslai susidėliojo labai natūraliai.
Kaip atrodo jūsų kasdienės treniruotės ir pasirengimas?
– Mūsų kasdienis pasirengimas priklauso nuo sezono etapo ir artėjančių varžybų. Vienu metu dirbame ties technika ar stipriname fizinį pasirengimą. Dalį laiko skiriame treniruočių stovykloms ir kelionėms. Treniruotės kinta, tačiau visada turime aiškų tikslą, kuris padeda nuosekliai judėti į priekį.
Kurios varžybos paliko didžiausią įspūdį?
– Didžiausią įspūdį paliko pirmosios bendros varžybos. Domilei tai buvo grįžimas po ilgesnės pertraukos, naujas etapas su kitu partneriu. Abu esame šokę aukštame lygyje, buvo įdomu pradėti šokti kartu.
Kaip tvarkotės su jauduliu varžybų dienomis?
– Stresą padeda valdyti aiškiai nusistatytos užduotys, į kurias susikoncentruojame dar prieš išeidami į aikštelę. Svarbus tinkamas pasiruošimas tiek šokių salėje, tiek varžybų dieną atliekamas apšilimas ir savijautos priežiūra. Psichologinei būsenai padeda emocijų stebėjimas. Kai įsivardijame, ką jaučiame ir kodėl, nerimas dažnai sumažėja, nes suprantame, kad tam nėra realios priežasties.
Kaip sekėsi „Grand Slam“ finale Šanchajuje ir kas labiausiai nustebino?
– „Grand Slam“ finale kiekvieną kartą stebina labai gera organizacija, varžybų salė, radudono kilimo ceremonija, viskas vyksta punktualiai, bet to mūsų pasirodymą stebėjo daug žiūrovų.
Ką jums reiškia dalyvauti tokio lygio turnyruose?
– Esame labai dėkingi už galimybę dalyvauti tokio lygio varžybose. „Grand Slam“ finalas visuomet išsiskiria aukšta renginio kokybe ir ypatinga atmosfera. Tai apima visą patirtį – nuo raudono kilimo iki kruizinio laivo ir vakarienės. Taip pat didžiuojamės galėdami atstovauti Lietuvai tarp dvylikos stipriausių planetos porų.
Kas dažniausiai lieka nepastebėta kalbant apie profesionalių šokėjų kasdienybę?
– Profesionalaus sportinių šokių gyvenimo ritmas reikalauja nuolatinės formos visus metus. Svarbios varžybos vyksta be aiškių sezono pertraukų, todėl visada turime būti pasirengę demonstruoti aukštą lygį. Šiemet irgi pajutome, kaip tai veikia kasdienį ritmą ir reikalauja psichologinio bei fizinio tvirtumo.
Ką patartumėte pradedantiems sportinių šokių kelią?
– Pirmiausia patartume mėgautis procesu. Sportiniai šokiai suteikia daug galimybių tobulėti ir kaip sportininkui, ir kaip asmenybei. Svarbu vertinti šio sporto išskirtinumą ir kiekvieną pamoką, kurią jis duoda. Taip pat labai svarbu kantrybė, valia ir nuoseklumas. Nevertėtų tikėtis greitų rezultatų – tikras progresas ateina per laiką, darbą ir atkaklų tobulėjimą.
Dėkojame pašnekovams už įdomų pokalbį!
